LSDP istorija

Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Taip pat buvo priimta ir pirmoji LSDP programa. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 15-17 žmonių: dr. A.Domaševičius, dr. A.Moravskis, A.Birinčikas, A.Gulbinas, F.Kočmarčikas, R.Malevskis, J.Olechnavičius, P.Suknelevičius, F.Dzeržinskis, K.Kasperovičius, Daukša, K.Žalevskis. Svečių teisėmis dalyvavo varpininkai dr. K.Grinius, dr. S.Matulaitis ir dr. J.Bagdonas (manoma, kad dar dalyvavo B.Verbickas ir V.Valiukevičius). 

Susirinkimas įvyko A.Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų A.Domaševičiaus ir A.Moravskio įkurtų Vilniuje lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji metai. Vilniuje atsirado alternatyva lenkų, žydų, ir rusų socialdemokratams - lietuviškoji socialdemokratų partija su sava programa, siekiančia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais  lenkais, gudais, latviais ir ukrainiečiais. Programa buvo parašyta A.Domaševičiaus ir A.Moravskio, remiantis II Internacionalo nuostatais, pagal vokiečių (Erfurto), austrų ir lenkų (PPS) socialdemokratų programą.

A.Moravskiui išvykus užsienin, o A.Domaševičių su kitais LSDP nariais suėmus (1899), LSDP vairą į savo rankas perėmė į Vilnių atvykę V.Sirutavičius, S.Kairys ir A.Janulaitis. Jie ir parengė LSD partiją 1905 m. Didžiajam Vilniaus Seimui. Buvo išspręsti nesusipratimai su PPS (1905 m.). Tais pačiais metais į LSDP priimta "Draugo" organizacija (su Vincu Mickevičium-Kapsuku). Susiformavo "autonomistų" ir "federalistų" pozicijos. Po Lietuvą buvo išplatintas "Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas", padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad Didžiajame Vilniaus Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku - dr. J.Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.

Vėliau socialdemokratai F.Dzeržinskis, V.Mickevičius-Kapsukas, A.Aleksa-Angarietis, P.Eidukevičius, įtikėję pasauline bolševikine revoliucija ir norėdami ją vykdyti kartu su Rusijos proletariatu, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinko revoliucinį visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar 1876 m. Čia derėtų priminti, kad II internacionalas 1889 m. liepos 14 d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus.

1917 m. rugsėjo 18-22 d.d. LSDP dalyvavo Lietuvių konferencijoje. S.Kairys ir M.Biržiška buvo Lietuvos Tarybos nariai. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas tokio turinio, kokį siūlė socialdemokratų atstovai. 1919 m. spalio 3 d.  partijos veikla legalizuota. Steigiamajame Seime buvo 13 LSDP atstovų, jie sudarė socialdemokratų frakciją. I – ajame Seime LSDP turėjo 10 vietų, II – ajame  - 8. 1923 m. LSDP buvo priimta į Socialistų Darbininkų internacionalą. 1925 m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas organizacijas. II – ajame  Seime buvo 15 LSDP atstovų, jie kartu su valstiečiais liaudininkais sudarė koalicinę vyriausybę. Po 1926 m. valstybinio perversmo partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų (J.Plečkaitis, J.Paplauskas ir kt.) 1927 m. rugsėjo 9 d. organizavo pučą. LSDP Prezidiumas neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį. Pasitraukusių plečkaitininkų grupės politinė veikla Vilniuje kompromitavo LSDP. LSDP XIII suvažiavimas (1931 m.) patvirtino naują programą ir pataisytą (pagal cenzūros reikalavimus) statutą.

1936 m. vasario 6 d. partijos veikla buvo uždrausta. Po uždarymo LSDP nariai dalyvavo kultūros veikloje, partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalas "Darbo visuomenė" (1924-35 m.), "Mintis" (1939-40 m.). LSDP svarbiausi laikraščiai ir žurnalai: "Lietuvos darbininkas" (1896-99 m.); (lenkų k. "Robotnik Litewski"), "Echo Žycia Robotniczego na Litwie" (1902-06 m), "Echo" (1906m.), "Skardas" (1907m.), "Žarija" (1907-08m.), "Visuomenė" (1910-11m.), "Socialdemokratas" (1919-33m.).

Hitlerinės okupacijos metu 1943 m. socialdemokratai buvo vieni iš VLIK-o įkūrimo iniciatorių (S.Kairys buvo pirmasis jo pirmininkas). Nuo 1945 m. LSDP lyderiai S.Kairys (slapyvarde J.Kaminskas), K.Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje. LSDP dalyvavo VLIK-o veikloje, rengė Lietuvos ateities memorandumą. 1949 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo (atkurto 1951 m.) veikloje. 1967 m. rugsėjo 16-17 d. Niujorke įvykusiame LSDP suvažiavime išrinkti nauji vadovai (S.Kairiui ir K.Beliniui mirus), priimta nauja programa. LSDP veiklos centras emigracijoje buvo JAV.

LSDP atkūrimo idėja gimė dviems nepriklausomoms grupėms. Pirmoji formavosi iš Maskvos lietuvių aspirantų 1964-1969 m. disputuose Maskvoje (A.Bagdonas, D.Kirvelis, J.Šatas), kurią atgaivino I – ojo Sąjudžio suvažiavime 1988 m., o realizavo 1989 m. balandžio mėn. Antroji - dr. V.Kutorgos Strazdelio laisvajame universitete (1976-1982 m.). Iniciatorius - V.Andriukaitis. 1989 m. balandžio 27 d. Kaune šios abi grupės susirinkime priėmė sprendimą atkurti LSDP. Įsteigta iniciatyvinė atkūrimo grupė: A.Jakubėnas, K.Antanavičius, V.P.Andriukaitis, A.Bagdonas, G.Iešmantas, A.Januška, V.Katkus, D.Kirvelis, A.Sakalas, J.Šatas, K.Uoka, A.Vaitkevičius, A.Kripavičius, A.Lopeta, T.Mejeris, R.Tėvelis, V.Žemaitis parengė  ir išplatino (1989 m. gegužės 11 d.) pareiškimą. 1989 m. rugpjūčio 12 d.  Mokslų Akademijos salėje organizavo atkuriamąją konferenciją, kuri suformavo LSDP XIV suvažiavimo organizacinį komitetą.

Atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. LSDP atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją, atlikdavo konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą, teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.

LSDP nuo 1989 iki 1991 metų LSDP vadovavo Kazimieras Antanavičius, nuo 1991 iki 1998 m. - Aloyzas Sakalas. Nuo 1998m. - Vytenis Andriukaitis. Nuo 2001 m. – Algirdas Brazauskas.

Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP - viena iš parlamentinių Lietuvos partijų, įkurta 1990 metų gruodžio mėnesį. Svarbiausia priežastis, dėl ko įsikūrė LDDP, buvo 1989 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. Taip demokratiškų, patriotinių  įsitikinimų komunistai sudarė palankias sąlygas Lietuvos valstybei atkurti ir aktyviai dalyvavo ją atkuriant. LDDP pradėjo savo veiklą 1990 metais, užbaigus savarankiškos LKP reorganizavimą į socialdemokratinės pakraipos partiją. Ji sutelkė nuosaikius, konstruktyvius kairiųjų pažiūrų žmones, prieštaravusius dešiniųjų valdžios vykdytai griovimo ir skurdinimo politikai. Ji sutelkė žmones, nenorėjusius taikstytis su diktato ir autoritarizmo apraiškomis, kurios buvo dangstomos tautiškumo šūkiais.

Pirmuoju LDDP pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, vėliau, 1993 metais,  tiesioginiuose rinkimuose išrinktas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentu.

Nuo pat įkūrimo LDDP rėmė Lietuvos valstybingumo atstatymą, dalis jos narių -  Kovo 11-osios akto signatarai - dalyvavo pirmosios Vyriausybės veikloje. 1991 m. balandžio mėnesį LDDP frakcija Aukščiausioje Taryboje pasiskelbė opozicija turėjusiems daugumą dešiniesiems. 1992 metais gegužės mėnesį surengtame referendume dėl padidintų prezidento įgaliojimų, kurių siekė tuometinis Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, LDDP pasisakė prieš. Dešiniųjų pralaimėjimas paskatino Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą ir paankstino parlamento rinkimus, kuriuose LDDP gavo daugumą ir suformavo Vyriausybę.

1993 metais, Algirdą Brazauską išrinkus šalies prezidentu ir pagal Konstituciją  sustabdžius jo narystę partijoje, LDDP pirmininku buvo išrinktas Adolfas Šleževičius, tuomet jau ir LDDP Vyriausybės vadovas. 1996 metais A. Šleževičiui atsistatydinus iš premjero ir partijos pirmininko postų, LDDP pirmininku buvo išrinktas Česlovas Juršėnas, kuris tuo metu (nuo 1993 iki 1996 metų) buvo Seimo pirmininkas.

Per ketverius LDDP valdymo metus Lietuvoje buvo įveiktas socialinis ir ekonominis chaosas, padėti socialinių reformų pamatai, įvesta nacionalinė valiuta - litas. Jau 1994 m. buvo sustabdytas ūkio nuosmukis ir šalies ekonomika pradėjo augti. Iš esmės buvo sustiprinta demokratinė politinė santvarka - sumažėjo žmonių priešprieša, įsitvirtino žmogaus teisės bei laisvės ir konstitucinė valdžių sąveika. Mūsų valstybėje nebeliko svetimos kariuomenės. Lietuva tapo realiai nepriklausoma ir tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe. Buvo priimta į Europos Tarybą, pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pareiškė norą stoti į NATO. Tačiau LDDP, būdama valdžioje, neišsprendė ir objektyviai negalėjo išspręsti visų problemų, neišvengė ir klaidų. Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų.

Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, krašte formavosi daugiapartinė sistema, vyko dėsninga politinių jėgų diferenciacija. Taip pat dėsninga, kad būtent kairiosios LSDP ir LDDP, puoselėjančios solidarumo vertybes, pradėjo vienytis. Vienas sėkmingiausių tokios veiklos pavyzdžių - Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija, į kurią susijungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjunga ir Naujoji demokratija. 2000-jų metų Seimo rinkimuose ši koalicija gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, tačiau dešiniosioms partijoms sudarius porinkiminę valdančiąją koaliciją, liko opozicijoje.

2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko Algirdo Brazausko.

2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje "Už darbą Lietuvai". Po Seimo rinkimų sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, Socialliberalų partija (NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių liaudininkų sąjunga).

Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP formavo XII, XIII ir XIV Lietuvos vyriausybes. Joms vadovavo LSDP pirmininkai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Gediminas Kirkilas.

2008 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose savarankiškai. Laimėję 25 parlamentarų mandatus, LSDP atstovaujantys Seimo nariai sudaro didžiausią Seimo opozicinę frakciją. 

2009 m. kovo 7 d. vykusiame XXIX LSDP suvažiavime partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius.

XXX LSDP suvažiavime (2011 m. balandžio 30 d.) ir XXXI LSDP suvažiavime (2013 m. gegužės 04 d.) A. Butkevičius perrinktas partijos pirmininku.

Atnaujinta 2013 05 06

LSDP himnas

Esame socialdemokratai
Ateitį kurt pasiruošę
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę

Savo širdy užsirašom
Santarvę, meilę, grožį
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę

PRIEDAINIS:
Bičiuli duok ranką,
Kai rankoj ranka,
Turėsi pajusti,
Kad esam jėga
Širdy lai išlieka
Tiesa ir taika
Po vieną mes niekas,
Būry mes jėga

 Buvo kalėjimai, tremtys
Metai tolyn vis skubėjo!
Liko mums brangios ir šventos
Stepono Kairio idėjos.

Savo širdy užsirašom
Santarvę, meilę, grožį
Ir tarsi vėliavą nešam
Skaisčiai raudoną rožę


PRIEDAINIS:
Bičiuli duok ranką,
Kai rankoj ranka,
Turėsi pajusti,
Kad esam jėga
Širdy lai išlieka
Tiesa ir taika
Po vieną mes niekas,
Būry mes jėga

Muzika ir žodžiai Nijolės Tallat-Kelpšaitės